Jaunikio kostiumas “Tomas”

Su Aurelija susitikome kelis mėnesius prieš vestuves. Pirmo susitikimo metu Aurelija minėjo, kad jai viskas labai netikėta ir kad viskas čia labai greitai vyksta, net pati nespėjo suprasti, kas ir kaip su tomis vestuvėmis čia bus. :)

Nustebino tai, kad Aurelija gerai žinojo, kas jai patinka ir kas ne – visas suknelės detales jau sudėliojome kone pirmo susitikimo metu. O tada, sako – siūlykit, aš atvira Jūsų idėjoms. Oi, kaip mes apsidžiaugėm! Taip po truputį sudėliojome suknelę – nevaržančią, šiek tiek nutrūktgalvišką, patogią, su daug daug sijono, kad būtų galima su juo žaisti ir lakstyti basomis paplūdymyje. Tokią laisvą, nepaprastai gražią ir su charakteriu, kaip ir pati Aurelija. :) Suknelės kūrimo eigoje su mumis susipažinti buvo įkalbėtas ir Tomas. Mat, jam taip pat reikėjo kuo apsirengti, o po parduotuves vaikščiojant jauniesiems nelabai laiką norėjosi leisti, o ir pasirinkimas ten netenkino – sakė, jau užtenka su batų ir marškinių paieška – atsibodo ieškot :) O mes viską greitai sudėliojom ir matavomės visada kartu – taip abu apsirengė ir susiruošė į ceremoniją rojaus kampelyje, iš kurio mums atsiuntė nuotraukas. Mes skubame dalintis, nes taip kvepia vasara, kad atrodo, tuoj jūra iš ekrano pasipils.

Aurelija ir Tomas – ypatinga jaunųjų pora, su kuriais kiekvienas primatavimas buvo kaip tikra šventė. Kiekvienas susitikimas buvo kupinas juoko, geros nuotaikos, įvairiausių patarimų/ patirčių pasidalijimų ir nuoširdžių pokalbių. Ačiū Jums, mielieji, kad pasitikėjote mumis ir pasirinkote Le Vau ! vestuvinių drabužių kūrimui. <3 Jūs nuostabūs!

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

Tomo atsiliepimas apie darbą su Le Vau !

“Istorija prasideda mums labai įprastai. Tuoktis nusprendžiam likus nepilnam pusmečiui. Vos per savaitę susiorganizuojam esmines vestuvių detales, tad po keletos dienų aš jau sėdžiu kavinukėj Vokiečių g., laukiu Le Vau. Galvoj sukasi mintys apie dieviškąją Megės suknelę, kurią pamačiusi Facebook’e žinojau – kad ir kas už to Le Vau brando slepiasi – jos drąsios ir žino, ką daro. Žinojau ir aš. Į kavinukę įgriūna dvi labai skirtingos asmenybės. Eriką įsimyliu tą pačią sekundę, kai tik pamatau jos išskirtinį įvaizdį ir plačią šypseną. Justina prisijungia po kelių sekundžių ir užpildo mano įtarias mintis ramybe. Po geros valandos mes jau turėjome susidėliojusios esminius skečus, o likusias detales palikau jų fantazijai, kurios merginom tikrai netrūksta. Tokio pajutimo detalėse ir, tai ką aš galvoju ir link ko linkstu, dar niekur nesu patyrusi! Pajutusi profesionalų darbą, nusprendžiu, jog reikia aprengti ir Tomą. Nei aš, nei tuo labiau Tomas nesam linkę į ilgas aprėdų paieškas (kone paskutinę savaitę įsigyti bateliai, kuriuos man surado Le Vau, daug ką pasako). Tiesa, Tomas dar praktiškesnis, su Le Vau susipažįsta medžiagų pirkimo dieną. Mėgstantys optimizuoti ir planuoti laiką, vestuvinius drabužius matuojamės kartu. Iš prigimties nemėgstamas procedūras praskaidrina merginų humoro jausmas ir, žinoma, kantrybė, kai jaunoji gūščioja pečiais ir žiovauja, nes vienintelis laisvas laikas matuotis vėlai vakare. Susipažįstame ir su linksmąja, auksinių rankų savininke Inesa. Nuostabi moteris, kuriai teko įgyvendinti idėjas praktikoje. Po keletos mėnesių atvykstame susipakuoti galutinio rezultato. Laimingi. Ramūs. Pasiekti tikslui užteko vos keletos susitikimų. Profesionalumas stulbina. Le Vau tikrai žino, ką daro!”

Patiko drabužis? Parašyk mums!